Pereiti prie turinio

Psichologinis Maištas

Tie, kurie keliavo po visas pasaulio šalis, norėdami išsamiai išstudijuoti visas žmonių rases, patys įsitikino, kad šio vargšo INTELEKTUALIOJO GYVŪNO, klaidingai vadinamo žmogumi, prigimtis visada yra ta pati, ar tai būtų senoji Europa, ar nuo vergijos pavargusi Afrika, ar šventoji Vedų žemė, ar Vakarų Indija, ar Austrija, ar Kinija.

Šis konkretus faktas, ši baisi realybė, kuri stebina kiekvieną studijuojantį žmogų, gali būti ypač patvirtinta, jei keliautojas aplanko mokyklas, kolegijas ir universitetus.

Atėjome į serijinės gamybos erą. Dabar viskas gaminama nuosekliai ir dideliu mastu. Lėktuvų serijos, Automobiliai, Prabangos prekės ir t. t., ir t. t., ir t. t.

Nors tai gali atrodyti šiek tiek groteskiška, tačiau labai teisinga, kad pramonės mokyklos, universitetai ir t. t. taip pat tapo serijinės gamybos intelektualinėmis gamyklomis.

Šiais serijinės gamybos laikais vienintelis tikslas gyvenime yra rasti ekonominį saugumą. Žmonės bijo visko ir ieško saugumo.

Šiais serijinės gamybos laikais nepriklausomas mąstymas tampa beveik neįmanomas, nes modernus švietimo tipas grindžiamas vien tik patogumais.

„Naujoji banga“ labai patenkinta šiuo intelektualiniu vidutiniškumu. Jei kas nors nori būti kitoks, išsiskirti iš kitų, visi jį diskvalifikuoja, visi jį kritikuoja, jis atstumiamas, jam atsisakoma darbo ir t. t.

Noras gauti pinigų pragyvenimui ir pramogoms, skubus siekis pasiekti sėkmę gyvenime, ekonominio saugumo paieškos, noras nusipirkti daug daiktų, kad pasirodytų prieš kitus, ir t. t., sustabdo gryną, natūralų ir spontanišką mąstymą.

Visiškai įrodyta, kad baimė atbukina protą ir sukietina širdį.

Šiais didelės baimės ir saugumo paieškų laikais žmonės slepiasi savo urvuose, savo urvuose, savo kampelyje, vietoje, kur, jų manymu, gali būti saugiau, mažiau problemų ir nenori iš ten išeiti, jie bijo gyvenimo, bijo naujų nuotykių, naujų patirčių ir t. t., ir t. t., ir t. t.

Visas šis taip išreklamuotas modernus švietimas grindžiamas baime ir saugumo paieškomis, žmonės yra išsigandę, bijo net savo pačių šešėlio.

Žmonės bijo visko, bijo išeiti iš senų nusistovėjusių normų, būti kitokie nei kiti žmonės, mąstyti revoliucingai, atsiriboti nuo visų dekadentiškos visuomenės prietarų ir t. t.

Laimei, pasaulyje gyvena keletas nuoširdžių ir supratingų žmonių, kurie iš tikrųjų nori giliai išnagrinėti visas proto problemas, tačiau didžiojoje mūsų daugumoje net nėra nepasitenkinimo ir maišto dvasios.

Yra du MAIŠTO tipai, kurie jau tinkamai klasifikuojami. Pirmas: smurtinis psichologinis maištas. Antras: gilus INTELIGENCIJOS psichologinis maištas.

Pirmasis maišto tipas yra reakcingas, konservatyvus ir atsiliekantis. Antrasis maišto tipas yra REVOLIUCINIS.

Pirmojo tipo psichologiniame maište randame REFORMATORIŲ, kuris lopo senus kostiumus ir taiso senų pastatų sienas, kad jos nesugriūtų, regresyvaus tipo žmogų, Revoliucionierių krauju ir degtine, pučų ir valstybės perversmų lyderį, žmogų su šautuvu ant peties, Diktatorių, kuriam patinka siųsti prie sienos visus, kurie nepriima jo užgaidų, jo teorijų.

Antrojo tipo psichologiniame maište randame BUDĄ, JĖZŲ, HERMĖJĄ, transformatorių, INTELEKTUALŲ MAIŠTININKĄ, INTUITYVISTĄ, DIDŽIUOSIUS SĄMONĖS REVOLIUCIJOS kovotojus ir t. t., ir t. t., ir t. t.

Tie, kurie mokosi tik dėl absurdiško tikslo užimti puikias pozicijas biurokratiniame avilyje, kilti, užlipti į kopėčių viršų, pasireikšti ir t. t., neturi tikro gilumo, jie iš prigimties yra idiotai, paviršutiniški, tušti, šimtas procentų niekšai.

Jau iki soties įrodyta, kad kai žmoguje nėra tikro minties ir jausmo INTEGRAVIMO, nors ir būtume gavę puikų išsilavinimą, gyvenimas yra neišbaigtas, prieštaringas, nuobodus ir kankinamas daugybės įvairiausių baimių.

Be jokios abejonės ir nebijodami suklysti, galime pabrėžtinai teigti, kad be INTEGRALAUS išsilavinimo gyvenimas yra žalingas, nenaudingas ir kenksmingas.

INTELEKTUALUSIS GYVŪNAS turi VIDINĮ EGO, kurį, deja, sudaro skirtingi SUBJEKTAI, kurie stiprinasi per KLAIDINGĄ IŠSILAVINIMĄ.

DAUGYBINIS AŠ, kurį kiekvienas iš mūsų nešiojamės viduje, yra pagrindinė visų mūsų kompleksų ir prieštaravimų priežastis.

PAGRINDINIS IŠSILAVINIMAS turi išmokyti naujas kartas mūsų psichologinės DIDAKTIKOS AŠ IŠSKLAIDYMO.

Tik išsklaidžius įvairias esybes, kurios kartu sudaro Ego (AŠ), galime įtvirtinti savyje nuolatinį individualios sąmonės centrą, tada būsime INTEGRALŪS.

Kol kiekviename iš mūsų egzistuoja DAUGYBINIS AŠ, ne tik sugadinsime gyvenimą sau, bet ir sugadinsime jį kitiems.

Kokia nauda, kad studijuojame teisę ir tampame teisininkais, jei įamžiname bylas? Kokia nauda kaupti savo mintyse daug žinių, jei ir toliau esame susipainioję? Kam reikalingi techniniai ir pramoniniai įgūdžiai, jei juos naudojame savo artimiesiems naikinti?

Nėra jokios naudos mokytis, lankyti pamokas, studijuoti, jei kasdieniame gyvenime apgailėtinai naikiname vienas kitą.

Švietimo tikslas turėtų būti ne tik kasmet kurti naujus darbo ieškotojus, naujo tipo niekšus, naujus grubuolius, kurie net nemoka gerbti artimo religijos ir t. t.

Tikrasis PAGRINDINIO IŠSILAVINIMO tikslas turėtų būti sukurti tikrus INTEGRALIUS vyrus ir moteris, vadinasi, sąmoningus ir protingus.

Deja, mokyklų, kolegijų ir universitetų mokytojai ir mokytojos galvoja apie viską, išskyrus tai, kaip pažadinti INTEGRALŲ IŠSILAVINIMĄ.

Bet kuris asmuo gali geisti ir įgyti laipsnius, apdovanojimus, diplomus ir net tapti labai veiksmingu mechanistinėje gyvenimo srityje, tačiau tai nereiškia, kad jis yra PROTINGAS.

INTELIGENCIJA niekada negali būti vien tik mechaninis funkcionalumas, INTELIGENCIJA negali būti vien tik knyginės informacijos rezultatas, INTELIGENCIJA nėra gebėjimas automatiškai reaguoti žaižaruojančiais žodžiais į bet kokį iššūkį. INTELIGENCIJA nėra vien tik atminties verbalizavimas. INTELIGENCIJA yra gebėjimas tiesiogiai gauti ESENCĄ, TIKRĄ, tai, kas iš tikrųjų YRA.

PAGRINDINIS IŠSILAVINIMAS yra mokslas, leidžiantis mums pažadinti šį gebėjimą savyje ir kituose.

PAGRINDINIS IŠSILAVINIMAS padeda kiekvienam ASMENIUI atrasti tikrąsias VERTYBES, kurios atsiranda dėl gilaus tyrimo ir INTEGRALAUS SAVĘS SUPRATIMO.

Kai savyje neturime SAVĘS PAŽINIMO, tada SAVĘS IŠRAIŠKA tampa SAVANAUDIŠKU IR NAUDINGU SAVĘS TVIRTINIMU.

PAGRINDINIS IŠSILAVINIMAS rūpinasi tik tuo, kad kiekviename asmenyje pažadintų GEBĖJIMĄ suprasti save visose proto srityse, o ne tiesiog pasiduoti klaidingam DAUGYBINIO AŠ SAVĘS IŠRAIŠKOS malonumui.